Language

Apg29.Nu

Christer Åberg | TV | Bönesidan | Fråga Christer Åberg | Skrivklåda | Chatt | Läsarmejl | Skriv | Media | Info | Sök
REKLAM:
Världen idag

Stöd Apg29 genom att swisha 20 kr till 072 203 63 74. Tack.

Duke u lutur pėr tė Marisė ėshtė jobiblike

Kisha Katolike ėshtė shumė larg nė drejtim tė lartėsisė sė Marisė dhe kėshtu edhe shumė larg nga ēfarė thotė Bibla nė lidhje me tė.

Papa lartėson Marinė.

Papa pėrhapet temjanin para njė statujė e Marisė dhe fėmijės Jezusit.

Nė mėsimin e apostujve dhe Dhjata e Re nuk ėshtė jashtė mėsimeve qė u zhvilluan rreth Marisė, atėherė ne mund tė caktojė ata si jobiblike.


Av Holger Nilsson
onsdag, 20 november 2019 16:41

Kjo doktrinė ka rrėnjėt e saj nė adhurimin pagan tė Mbretėreshės sė qiellit

Prandaj, kjo ėshtė njė doktrinė e sėmurė pranuar dhe duhet tė zbulohet nė mėnyrė tė qartė. Ka histori pėrmes adhurimit nė kultura tė ndryshme dhe nė okultizėm e "Mbretėresha e Qiellit". pėrsėri largėsinė mund tė ndiqet me gruan e Nimrodit, Semiramis. Pasi ka sjellė tė birin e saj Tamuzin, ajo bėri thirrje pėr tė dy mbretėreshės sė qiejve dhe i ndrikull. (1 Num 10. 8-9).

Vetėm emri "mbretėresha e qiellit" e ėshtė Kisha Katolike, njė emėr tė dhėnė pėr tė Marisė. Kur ju pastaj tė shihni tė gjitha kėto statujat e Marisė dhe njė fėmijė tė vogėl, kėshtu qė ėshtė imazhi i gruas sė Nimrodit dhe djali i njė kopje tė tyre.

Ideja e gudamodern fėmijės ka jetuar nė nė kultura tė ndryshme. Transferimi kult tė Kishės Katolike beson se disa shkencėtarė prejardhjen nga shekulli i 300-tė dhe ka lindur nė Egjipt, ku ata adhuronin Isis me djalin e saj Horus. Ngjashmėria ėshtė e habitshme. Shih foton.


Nė Encyclopedia Britannica e re, ju mund tė marrė faktet e mėposhtme: "Nderimi i Nėnės sė Zotit mori njė shtytje kur Kisha e krishterė u bė [romake] Kisha perandori nėn Konstandinit dhe johebrenjve nė masat Transmetuar nė kishė. ... devotshmėria e tyre dhe vetėdija fetare kishte pėr mijėra vjet janė formuar nga adhurimi i "Nėnės sė Madhe 'dhe' virgjėreshės hyjnor ', njė zhvillim qė ēoi origjinėn nga fetė e vjetra popullore tė Babilonisė dhe Asirisė".

Kėtu, ne mund tė shohim se ku kjo adhurimi i perėndeshės nėnė zbritur nga fetė pagane, qė nuk ėshtė fjala e Perėndisė, por nga paganizmi. Vetėm ky fakt duhet tė jetė njė sy-hapės, dhe qė pėrfundon me adhurimin e Marisė,

Katekizmi Katolike thotė se Maria ėshtė mbi tė gjitha, por Bibla thotė se Jezusi ėshtė: "Ata janė edhe etėrit, prej tė cilėve Krishti ka ardhur si njė qenie njerėzore, i cili ėshtė pėrmbi ēdo gjė Perėndi, i bekuar pėrjetė. Amen. "Roma. 9 deri 5.

Kjo ėshtė shumė e shquar dhe duke zbuluar se Kisha Katolike mėson nė kundėrshtim me Biblėn - kjo duhet tė jetė e mjaftueshme pėr tė lėnė kėtė kishė. Sa ju pėrpiqeni pėr tė fshehur atė qė ėshtė aq e qartė, kjo ėshtė vetėm pėrpjekje tė kota pėr tė nuk duan ose nuk mund tė shihni se ēfarė ėshtė e qartė pėr njė vėzhgues tė jashtėm qė vetėm tė krahasuar atė qė thotė Bibla dhe ēfarė Kisha Katolike mėson.

Nuk ėshtė dėshira kritika si e kėtij shkrimi, ajo ėshtė me shpresė se njerėzit qė i pėrkasin kėsaj kishe dhe tė krishterė tjetėr syēelė. A keni lutur pėr tė Marisė, duke i kėrkuar Perėndisė pėr falje.

Jezusi u pėrgjigj: '' Éshtė shkruar: Zoti, Perėndia yt, do tė adhurojmė dhe vetėm atij do t'i shėrbesh ". Lk. 4: teta


Duke u lutur pėr tė Marisė ėshtė njė mėsim jobiblike

Do tė kemi riprodhuar gjithēka Katekizmi thotė pėr Marinė, ne do tė duhet tė mbėshtetet nė hapėsirė ​​tė madhe pėr tė. Kjo mund tė bėhet pa se ne do tė gjeni mbėshtetje pėr kėrkesėn nė Bibėl, atėherė ne nuk e marrin pėr zemėr kėtė. Ne duhet nė vend tė kėsaj qė tė jetė nė thirrjen nė 1 Korintasve. 4: 6. "Pėr ju pėr tė mėsuar rregullin kur bėhet fjalė pėr ne, tė mos shkojnė pėrtej asaj qė thotė Shkrimi."

Nėse ju shkoni nė Dhiatėn e Re mėsuar njė gjen nuk i atribuohet gjithė Marisė. Ne nuk e gjeni nė ēdo pikė qė apostujt mėsuar Mary Kisha Katolike bėn. Prandaj, ne refuzojė kėto mėsime, sepse ata nuk janė tė bazuar nė Shkrimin e Shenjtė.

Mėsimet nuk ishin nė shekujt e parė. Ajo ėshtė vetėm pas disa shekuj si ata tė fillojnė tė dalin, Kėshilli i Nikesė nė vitin 325, pastaj nė Efes 431 transformon Maria njeriut Nėna e Perėndisė. Pastaj ajo merr emra tė ndryshėm förebedjerska, Virgin vazhdueshėm, pa mėkat, nådeförmedlerska dhe bashkė-shpengojė.

Kisha Katolike ėshtė shumė e gjatė nė drejtim tė lartėsisė sė Marisė dhe kėshtu edhe shumė larg nga ēfarė thotė Bibla nė lidhje me tė. Nė paragrafin 969 tė Katekizmit katolike thotė: "Ky materniteti i Marisė nė rendin e hirit filloi me pėlqimin qė ajo dha nė besim nė Lajmėrimit dhe tė cilėn ajo padyshim clung nė kryq. Kur ajo u ngjit nė qiell, ajo nuk e la misionin e tij shpenguese. Ajo do tė vazhdojė pa ndėrprerje deri sa tė paraqitur tė gjithė tė pėrsosur pėr gjithnjė. Pėrmes ndėrmjetėsimit tė tij shumėfishtė ajo na frustron dhuratat e shpėtimit tė pėrjetshėm .... Prandaj Virgjėreshės sė Bekuar thirret si Avokati, zonja, duke ndihmuar pėr tė thahet dhe tė pėrcjellė ikjen. "

Kjo i atribuohet Marisė "misionin e tij shpenguese." Ajo ėshtė Jezusi, vetėm Jezusi, i cili ka qenė misioni i kursyer. Ajo thotė katolikė se Maria ka edhe atė. Kjo ėshtė njė add-on pėr atė qė thotė Fjala e Perėndisė.

Krahasoni kėtė me mesazh tė qartė tė Perėndisė: "nuk ka shpėtim, dhe qielli ka asnjė emėr tjetėr qė njerėzit kanė me anė tė tė cilit duhet tė shpėtohemi." Veprat 4:12.

E njėjta pikė mund tė jetė edhe pėrtej asaj qė shkrimet e shenjta thonė se kur ju thoni: "Prandaj thirret Virgjėreshės sė Bekuar" Jezusi na mėsoi se si tė lutemi: "Dhe ēfarėdo tė kėrkoni nė emrin tim, unė do ta bėj, qė Ati duhet tė pėrlėvdohet, nė Birin. "Gjoni. 14:13. Ajo ėshtė pas udhėzimet e Jezuit, nuk Katekizmi i Kishės Katolike, tė cilat ne duhet tė ndiqni kur lutemi.

Maria ka lindur pa mėkat ėshtė edhe njė shtojcė qė ėshtė bėrė nė Kishėn Katolike, Bibla thotė se tė gjithė njerėzit kanė mėkatuar (Rom. 3:23). Kjo ėshtė deklaruar si kohėt e fundit si njė vit 1854th dogmės

Akoma mė vonė, kisha u shpreh se Maria ngrit nė qiell, trupit dhe shpirtit, kjo ndodhi nė vitin 1950 nė Ditėn e tė Gjithė Shenjtorėve vendosi atėherė Papa Pius XII, mėsimi i Kishės Katolike nė pranimin e Marisė ndaj qiellit. Ajo u krijua me kredon e mėposhtme tė Merjemes: "Virgin rezistente, pasi pėrfundoi i tij sigurisht jetėn tokėsore, trupi dhe shpirti hyri nė lavdinė qiellore."

Ne kemi njė dokument qė pasqyron shpallje e Papės nė vitin 1950 dhe kjo ėshtė veēanėrisht pėrmendet se Supplement bėrė direkt pas kėsaj doktrine tė re tė themeluar si doktrina katolike tha nė vijim nė lidhje me askėnd ", vullnetarisht do tė guxojnė tė mohojnė apo dyshim se kemi tė pėrcaktuara, ai u tha se ai rėnė krejtėsisht nga besimi hyjnore dhe katolik. "

Po, njė ėshtė i habitur me kėtė kėrcėnim dhe qartėsojė frymėn e Papės kėtu tė bėjė pas kėsaj themeluar kėtė doktrinė, qė pastaj kanė rėnė larg nga hyjnores dhe besimit katolik. Sė pari, nuk ka besim hyjnor, ajo nuk mund tė gjendet nė fjalėn e Perėndisė, kėshtu qė pėr kėtė arsye ėshtė mjaft e kundėrta, se ajo ka rėnė nga froni hyjnor nė qoftė se njė e pohon kėtė doktrinė, ligji nė vitin 1950. Kjo nuk do tė bien nga besimi katolik vend tė kėsaj duhet tė jetė pėrmendur si nuk ėshtė njė shenjė e shėndetshme pėr t'u shkelur, pa absconds doktrina jobiblike, tė cilat Bibla na thėrret tė bėjmė.

Pėr katolik qė vėnė besimin e tyre nė kėtė kishė duhet tė jetė e vėshtirė me kėto kėrcėnime nuk e pranojnė kėtė tė mėsuarit njerėzor. Ndoshta kjo ju bėn tė frikėsuar pėr tė besuar nė kėtė dhe tė mbetet nė kėtė kishė, atėherė edhe kjo deklaratė papal marrė porosinė e tij pėr tė lidhur njerėzit edhe mė shumė nė kėtė kishė dhe mėsimet jobiblike.

A jeni njė katolik, pushim me kėtė, tė kėrkojė falje dhe tė pėrjetojnė tė kėndshėm e ungjillit dhe tė ēlirimit tė shėndetshme dhe lirinė nė Jezu Krishtin.


Lutja pėr tė Marisė ėshtė jobiblike

Qendra Marisė nė Kishėn Katolike ėshtė shumė e vėrtetė dhe gjėja shumė mė e keqe ėshtė se kjo errėson Jezusin, Birin e Perėndisė, Shpėtimtarin e botės. Ajo ėshtė rreth 400 vjet pasi Kisha e krishterė filloi nė Rrėshajėve se Maria po ndryshon nga tė qenit njė njeri i zakonshėm me njė mision hyjnor, pėr t'u bėrė mbretėresha e qiejve, dhe emra tė tjerė shtesė.

Ėshtė nga kultit se tradita e Marisė dhe statujat fėmijė kanė propaganduar nė Kishėn Katolike.

Kjo ėshtė njė traditė qė u shfaq gjatė shekujve nė Kishėn Katolike. Prandaj, nuk ka asnjė autoritet pėr kėtė traditė tė njeriut. Besimi ynė i krishterė ėshtė i bazuar nė autoritetin e Shkrimit dhe tė mėsimit tė apostujve, dhe e cila ndriēon ekzaltimin e Marisė nga mungesa e tyre. Prandaj, ne guxim mund tė na ēliruar nga mėsimet e tij pėr Marinė.

Nė mėsimin e apostujve dhe Dhjata e Re nuk ėshtė jashtė mėsimeve qė u zhvilluan rreth Marisė, atėherė ne mund tė caktojė ata si jobiblike.

Kisha Katolike filloi me njė devijim tė vogėl nga mėsimet e Biblės nė kėtė fushė. Kjo ėshtė pėr tė tėrhequr njė vijė qė degėt jashtė nga vijė tė drejtė do tė jetė mė larg nga origjina, mė shumė se linja ėshtė tėrhequr. Pra, ajo ka qenė me mėsimet mbi Marisė nė Kishėn Katolike.

Kjo nuk ėshtė shkruar pėr tė dėnuar katolikė individuale. Tė rritesh nė njė traditė tė tillė tė Kishės Katolike, ajo ėshtė e lehtė pėr t'u verbuar tė gabuar me kėtė doktrinė. Ky shkrim mund tė shihet si njė mjet pėr katolikėt pėr tė thyer kėtė sėmurė tė mėsojnė dhe tė pėrjetojnė tė gjithė drejtimin e Jezusit, ai qė shpėton, dhe kėshtu ne duhet tė lutemi Perėndisė.

Ajo ėshtė me trishtim se ne vėrejmė se Kisha Katolike ėshtė njė kishė me disa mėsime jobiblike, njėra prej tė cilave ėshtė kulti i Marisė. Nė fakt, nė shumė mėnyra, Mary lartė se djalit tė tij, Jezusit, ky thotė se gjithēka rreth asaj se si e gabuar ju mund tė merrni.

Kjo nuk ėshtė vetėm pėr tė qenė tolerant ekumenike dhe mirėsia pastėr le kjo qasje i sėmurė i Maria anashkaluar. Ne kemi lirinė e fjalės dhe se ne mund tė pėrdorim pėr tė ndihmuar katolikė pėr tė marrė larg nga mėsimet sėmurė rreth Marisė.

Ajo qė ne kėtu kemi shkruar nė lidhje me Kishėn Katolike duhet secili kurs pėr tė bėrė nė kėtė mėnyrė. Njė fakt ėshtė se Kisha Katolike dhe mėsimet e tij janė konsideruar tė dukshme pėr tė zbuluar. Aq e qartė se nė shkolla pėr rreth njėqind vjet mė parė si pjesė e edukimit tė fėmijėve tė shkollave. Sa mė shumė duhet tė kemi jo nė kuadrin kishat qė tė jetė i qartė nė lidhje me atė qė Kisha Katolike qėndron pėr, ndėrsa pastaj nė tekstet e shtetit mendonin se kjo do tė jetė pjesė e edukimit nė shkolla.

Ne do tė japin kuotėn e teksteve shkollore nė historinė e atdheut tė C. T Odhner. Ky tekst ėshtė pėrdorur pėr shumė dekada pėr arsimimin e fėmijėve tė shkollave. Pra, kjo shpjegon besimin katolik qė kishte qenė mbizotėruese para reformimin e doktrinave dhe institucioneve katolike: "Besimi i krishterė u predikua pėr paraardhėsit tanė, nuk ishin Krishterimi pastėr, tė tilla qė nuk ėshtė prodhuar nė Shkrimet, por doktrina katolike. Kjo ishte gjatė rrjedhės sė kohės bėhen tė pėrziera me shumė shpikje e njeriut. Ata nuk adhuronin Perėndinė Trini vetėm, por edhe, dhe ndoshta edhe mė shumė, "Nėna e Perėndisė" (Virgin Mary dhe shenjtorėt. Dmth, me frikė Perėndie njerėz tė cilėt pas vdekjes sė tij u konsideruar si tė shenjtė dhe tė adhurohet si hyjni. Ajo Besohet gjithashtu se Papa i Romės ishte Krishti guvernator i tokės dhe i gjithė Kishės sė Zotit, pra, tė zbatoni tė gjitha urdhėrimet e tij, dhe e quajti atė "Ati i Shenjtė". Nėse dikush guxoi ta kundėrshtojnė atė, ai u dėnua me shkishėrim, dmth pėrjashtuar nga bashkėsinė e kishės sė adhurimit dhe Sakramenteve. "End quote Odhner.

Nėse ky artikull ėshtė kritik i Kishės Katolike, ajo ėshtė njė e drejtė. Nė fakt, kritika ėshtė mjaft e butė nė krahasim me atė qė njerėzit e Perėndisė gjatė historisė kanė qenė. Jo tė gjithė ėshtė i vetėdijshėm se emrat e tilla tė mėdha si Wyckliff, Huss, Luteri, Kalvini, Melanchthon, Knox, Tindali, John dhe Charles Wesley mendonin se papati ėshtė laviren e madhe siē ėshtė pėrshkruar nė Zbulesa, kapitulli Lexo 17. Ajo flet e Perėndisė gjykimi i tė prostitutes.

Shumė nga Kishat Protestante pėrfshirė edhe kėtė nė rrėfimet e tyre. Si mund tė nė kohėn tonė dal kjo? Si mund tė shkojė nė aleancė me katolik pėr hir tė lėvizjes gjerė ekumenik-sė? Ėshtė koha pėr ne nė mbeturina fund me kohė, tė kuptuar qartėsia e paraardhėsve tanė tė pasur dhe gjithashtu tė kuptojė kompromis tonė.

Ne duhet t'i bindemi Perėndisė dhe Fjalėn e Tij mė shumė se tė heshtė dhe tė pranojnė kėtė kishė me mėsimet e saj jobiblike. Si tjetėr mund tė themi ne besojmė nė fjalėn e Perėndisė dhe mendoj se kjo kishė ėshtė vetėm njė nga tė gjitha kishat e tjera?


Publicerades onsdag, 20 november 2019 16:41:40 +0100 i kategorin Gästblogg och i ämnena:

Nyhetsbrevet - prenumerera gratis!


Senaste live på Youtube


Kraften i den Helige Ande - Del 2


"Perėndia e deshi aq botėn, sa dha Birin e Tij [Jezuin], tė cilitdo qė beson nė tė tė mos humbasė, por tė ketė jetė tė pėrjetshme." - 03:16

"Por, sa mė shumė tė  marrė  Atij [Jezui], atyre Ai u dha pushtetin tė bėhen bij tė Perėndisė, atyre qė besojnė nė emrin e tij." - Gjoni 1:12

"Sepse, po tė rrėfesh me gojėn tėnde Zotin Jezus, dhe po tė besosh nė zemrėn tėnde se Perėndia e ngjalli prej sė vdekurish, do tė shpėtohesh." - Roma 10: 9

Dėshironi tė merrni tė ruhen dhe tė marrė tė gjitha mėkatet e tua tė janė falur? Lutuni kėtė lutje:

- Jezusi, unė do t'ju marr tani dhe ju rrėfej si Zotin. Unė besoj se Perėndia ju ringjall prej sė vdekurish. Faleminderit qė unė tani jam i shpėtuar. Faleminderit qė e ke falur mua dhe ju falėnderoj qė unė jam tani njė fėmijė i Perėndisė. Amen.

A ju merrni Jezusi nė lutje lart?


Senaste bönämnet på Bönesidan

onsdag 3 juni 2020 20:28
Bed för Milka att hon kommit rätt Gud vet.

Senaste kommentarer


Aktuella artiklar



STÖD APG29
SWISH: 072 203 63 74
PAYPAL: paypal.me/apg29
BANKKONTO: 8150-5, 934 343 720-9
IBAN/BIC: SE7980000815059343437209 SWEDSESS

Mer info hur du kan stödja finner du här!

KONTAKT:
christer@apg29.nu
072-203 63 74

MediaCreeper

↑ Upp